2021-12-16 17:02
Pastarųjų metų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos investicijos reikšmingai pakeitė laivų remonto sąlygas bei sudarė galimybes sukurti naujas konkurencines galimybes. Šis Uosto direkcijos infrastruktūros projektas Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) įvertintas Lietuvos metų gaminio apdovanojimu – aukso medaliu.
Įvairioms pramonės ir verslo šakoms atstovaujanti ekspertų komisija, apibendrinusi ekspertų išvadas, reikšmingiausius pasiekimus įvertino aukso ir sidabro medaliais. Pasak LPK prezidento Vidmanto Janulevičiaus, įmonių pasiekimai Lietuvoje ir pasaulyje net ir tokiu sudėtingu laikotarpiu rodo, kad iššūkius galėsime įveikti naudodamiesi savo inovatyvumu.
„Įmonių pasiekimai rodo, kad turime didelį eksporto potencialą. Jie neša svarbią žinią – nors esame maži, esame inovatyvūs, sugebame pagaminti išskirtinės kokybės gaminius ir paslaugas, kurie yra pripažįstami ne tik Lietuvoje. Turime kuo didžiuotis – ne tik istorija ir turtinga valstybes praeitimi, bet ir tuo, ką kuriame dabar”, – teigia V. Janulevičius.
Uosto direkcijos įgyvendintas Malkų įlankos infrastruktūros plėtros projektas sudarė sąlygas Klaipėdoje remontuoti „Panamax“, „Postpanamax“, „Aframax“ tipo laivus. Lietuvos laivų remontininkams atsirado naujos galimybės konkuruoti su didžiausiomis Vakarų Europos laivų remonto įmonėmis.
„Apie Klaipėdos uostą dažniausiai girdime per krovinių prizmę, tačiau čia vykdoma ne mažiau reikšminga laivų statybos ir remonto veikla. Mūsų siekis yra, kad uoste būtų kuo labiau plėtojama veikla, kurianti pridėtinę vertę. O šiuo atveju laivų statybos ir remonto įmonių grupė yra ir vienas didžiausių darbdavių regione. Džiaugiamės, kad Uosto direkcijos investicijos iš esmės prisidėjo didinant Lietuvos laivų remonto sektoriaus pajėgumą“, – sako Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius.
Uosto direkcijai užbaigus projektą, kuriuo rekonstruotos ir pagilintos krantinės, iškastos dokų duobės, įrengtas geležinkelis, laivų remonto dokų rikiuotę papildė nauji dokai, tarp kurių ir didžiausias Baltijos šalyse plaukiojantis dokas, kurio keliamoji galia siekia 33 tūkst. tonų. Šio doko ilgis siekia 235, o plotis – 45 metrus.
Jau dabar planuojama, kad laivų remonto pajėgumas išaugs keletą kartų, o didėjančios darbų gamybos apimtys sąlygos ir naujų darbo vietų sukūrimą mūsų šalyje.
Projekto įgyvendinimas atvėrė naujas konkurencines galimybes laivų statybos ir remonto įmonių grupei ne tik plėtojant strategines laivų remonto, bet ir laivų krovos bei sandėliavimo kryptis.
KVJUD info. T.Bauro nuotr.
Atgal į titulinį